Nasrienūs, gimtājamė M. Valončiaus kaimė, svetius pasėtink medėnė Palonguos Jozės skolptūra – vi̇̄skopa Valončiaus Muotiejaus gimtėnės muziejaus simbuolis. Čia prabiega Valončiaus vaiki̇̄stė. Vaiki̇̄tė žmuogaus, katros vieliau ėšgarsiejė kāp vi̇̄skops, raši̇̄tuos, švėities, blaivi̇̄bės puoselietuos. Ons naabejuotėnā i̇̄r vėina iš 10 Lietuvuos kultūrā daugiausē nusėpelniosiu asmeni̇̄biu, katruos puortreta 1993–2007 m. kuožnos lietovis liuob mati̇̄tė ont lietovėšku litu banknuotu.
Suodi̇̄buo senūju statėniū beveik nabier, ėšlėkosi tik XVIII o. pabaiguos klietelė ėr kelė šolėnē (vėsė anėi paskelbtė Lietuvuos Respublėkas kultūras verti̇̄biems). Pėnkiū kamaru klietelie irėngta etnuograpėnė ekspuozicėjė: šeimininkės svėrnielis, merguos kamara, rokondu kamara, grūdėnė.
Muziejou gal pamati̇̄tė daugiau kāp 300 ekspuonatu. Ekspuozicėjė atspind raši̇̄tuojė gi̇̄venėma ėr kūri̇̄bas keli 1850–1875 m. Īr eksponoujamas M. Valončiaus kningelės, anuo asmenėnē dāktā, nuotraukas ėr skri̇̄nė, katrou 1868 m. nu M. Valončiaus duovėnū gavo kni̇̄gneši̇̄s Straups Proncėškos. Tarp kėtakuo, ta duovėna oždraustuos lietovėškas spauduos platintuojou kni̇̄gnešiou i̇̄r dėdlē simbuolėška (gal prisėmintė Binkė Kazė žuodius: „Valončios ėšmuokė lietovius skaiti̇̄tė, ėr anėi skaiti̇̄tė naožmėrša“).
Muziejaus suodi̇̄ba i̇̄r papoušta tautuodailėninku sokortuoms medė skolptūruoms, katrū kuožna i̇̄r skėrta vės kėtā temā: 1831 m. ir 1863 m. sokielielems, M. Valončiaus švėitiejėškā veiklā, Nasrienu garbē, M. Valončiaus blaivi̇̄bės sājūdiou, M. Valončiaus kūrėniū parsuonažams Mėkē Malageliou ėr Govem Vėncē. Iduomi ėr skolptūra „Bolvē Žemaitėjuo 200 metu“ pagal raši̇̄tuojė apsaki̇̄ma „Naujė ėšmuonē (tėn i̇̄r pamėnavuota, ka nasrienėškē 1806 m. jau jiedė bolbės).
Kėtuo kelė posie 1995 m. padėigts M. Valončiaus varda ōžouli̇̄ns, katramė stuov ėr garsiuojė žemaitiu vi̇̄skopa paminklos, sokorts skolptuoriaus Balčiūna Kēstotė.
Atsiliepimai
Rašyti atsiliepimą