... Kariaudamė so švedās, žemaitē tėis Kalnalio ožtvėnkė Salonta opė. Švedu kariuomenē ži̇̄gioujint opės kluonio, žemaitē paleida vondeni. Švedu kariūnā naspiejė atsėtrauktė – daugi̇̄bė anū nuskėnda. Api̇̄linkiu gi̇̄ventuojē dar ėlgā pu tuo i̇̄vi̇̄kė liuob saki̇̄tė: „Pateka švedā mums i nasrus“. Nu žuodė „nasrā“ i̇̄r kėlės natuolėi esontė kaima pavadėnėms – Nasrienā ...
Tas i̇̄r sens padavėms, kor mėnavuojamė do žemaitėškė krašta kaimā: Kalnalis ėr Nasrienā. Idomē, ka ėr tėkruovie tas dvė gi̇̄venvėitės kai kas jung. Bet na švedā. Vuo vėins dėdlē garsos žemaitis.
Kalnalė gi̇̄venvėitė sosėformava pu tuo, ka Grūšlaukės dvarėninks Oginskis Andrejos tuo vėituo 1777 m. pastatė medėnė Šv. Lauri̇̄na bažni̇̄čė. Anuo 1801 m. bova pakrėkšti̇̄ts būsėmāsisvi̇̄skops Valončios Muotiejos, gėmės ėr augės Nasrienu kaimė. Ta vuo, ėr Kalnali, ėr Nasrienus jung vėins garsiausiu vėsū laikū žemaitiu – M. Valončios.
1883 m. Kalnalė bažni̇̄telė sodegė, bet jau pu metu bova pastati̇̄ta dabartėnė Šv. Lauri̇̄na bažni̇̄čė. Vėrš bažni̇̄čės ėr varpėnės i dongo stėibas ažūrėnē kri̇̄žē – XIX o. kri̇̄ždėrbi̇̄stės paminklos.
Ož klebuonėjės stūksa 15 m. aukštė apžvalguos buokšts, pastati̇̄ts 2006 m. Salontū regėjuonėnė parka inėciati̇̄vo. Gal pasėruodi̇̄tė, ka ons nier dėdlē aukšts – bet tik tuol, kuol naožkuopsėt i pati vėršo! Atsėvers kerinti Salonta slienė ėr Imbarės pėliakalnė panuorama. Tuokiuos vėituos sopronti, diel kuo vėsa pasauli ėšmaišė keliautuojē saka, ka vėsor gražē, bet Lietuvuo – vėsū gražiausē ( pu teisi̇̄bē, žemaitē pataisi̇̄to: Žemaitėjuo vėsū gražiausē).
Atsiliepimai
Rašyti atsiliepimą