Šatrėjės pėliakalnis

Senū senuovie žmuonis sogalvuojė pastati̇̄tė bažni̇̄čė. Vėsa dėina statė, vuo kėta dėina
veiz – vėskas žemiems ožpėlta. Ontra dėina statė ligi sotemū – ėr viel pu naktėis tas pats. Tumet sokvėitė dėdlē daug žmuoniū ėr par vėina dėina pastatė beveik vėsa bažni̇̄čė. Velnē sopi̇̄ka. Nakti 2 poulė mėlžėnėškās maišās neštė žemė ėr viel vėskon ožpi̇̄lė. Tēp atsėrada Šatrėjės kalns. Bet vėina velnė maišė pasėtaikė didelis akmou, katros pėlont žemės krėta žemi̇̄n, ilaužė bažni̇̄čės stuoga ėr ilėnkė kalna. Velniams pagaila sava darba – kāp čia paliksi bažni̇̄čė, niekam napanaudojės. Anėi iškasė orva ėr sonešė i bažni̇̄čė sava tortus ...

Palei kėta padavėma, tuo vėituo sava bažni̇̄čė toriejė švedā, katrus diel aukšta ūgė žmuonis vadėnė mėlžėnās. Vėina karta bažni̇̄čiuo konėgs pasakės, ka ateitie mėlžėnā nabėbūs tuokėi dėdėlė. Anėi sopi̇̄kė diel tuokiuos pranaši̇̄stės ėr ožvertė bažni̇̄čė žemiems. Dar kėtor pasakuo, ka bažni̇̄čė žemiems ožpi̇̄lė ne mėlžėnā, vuo raganas. Tēp atsėradės kalns. Metams bėgont, bažni̇̄čė pu žemė sopovusi ėr sosmegusi – diel tuo kalns i̇̄r idobės.

Puopoliaros i̇̄r ėr kėtuoks pasakuojėms. Vėsuos Žemaitėjės raganuoms liuob patėktė kuožna nakti sosėrinktė ont vėina kalna. Liuob linksmintėis ėr šuoktė ligi pėrmūju gaidiū. Vėina nakti tēp isėšiela, ka naišgirda, kāp ožgėiduojė gaidē. Patekiejė saulė, raganas siaubingā ėšsėgonda, čiopa sava šatras ėr nuskrėda. Tik paskotėnė ragana natoriejė so kou skrėstė – vės lakstė ėr šaukė:
„Kor mona šatra?“ Nu tuo laika žmuonis kalna pramėnė Šatrėjės kalno. Ligi pat šiuol i̇̄r sakuoma, ka Šatrėjė – vėsuos Lietuvuos raganu suostėnė. Kad ėr kāp tėn būtoms so tuom raganuom, tuos api̇̄linkies XIX o. tėkrā gaspaduoriava Blinda Tads ...

Šatrėjės kalns jau daug metu duomėn istuorėjės ti̇̄rinietuojus. Arkeoluogėnē radėnē
patvėrtėn, ka pruotievē čia gi̇̄vena jau maždaug priš 2100 metu. Ont Šatrėjės kalna XIV o. stuoviejē medėnė pėlės, katra diel dėdlē statiū vakariniu ėr ri̇̄tiniu šlaitū bova sunkē priēnama priešams. Manuoma, ka ligi krėkščiuoni̇̄bės ivedėma čia bova svarbos paguoniu tėkiejėma cėntros. Senuojė žemaitiu tėkiejėma tėnsiejē ligi pat šiuol trečiōji lėipas šeštadėini kuožna meta sosėrenk ont Šatrėjės kalna švėnstė ognėis pagerbėma švėntės.

Kalna aukštis – 228 metrā. Šatrėjės kalns i̇̄r paskotėnė ledi̇̄nmetė tvarini̇̄s. Nu vėršaus gal iveizietė ėr pati dėdžiausi žemaitiu pėliakalni Medviegali, katros i̇̄r ož 35 km. Ont Šatrėjės kalvuos i̇̄rėngts Pašatrėjės (arba Loukės) pėliakalnis i̇̄r itraukts i Lietuvuos Respublikas kultūras paminkli sāraša.