Plungės dvara suodība

Senū senuovie ont Gondingas pėliakalnė stuoviejė tvėrtuovė. Par lėnku ėr žoviedu kara ana bova ožimta. Vėliau žoviedams teka ėšsėkrausti̇̄tė, diel tuo anėi sava auksa, cėdabra, ginklus ėr kėtus vertingus dāktus sonešė i pėlėis vėdo, ožrakėna ož gelžiniu doru, pėli ožpi̇̄pė žemiems, ka nė ži̇̄mes nalėkto, vuo rakta pakėša pu sunkiausio akmenio Babrunga opės sėitovuo. Tortus patėkiejė sauguotė velnems, katrėms vaduovava „pėlėis puonātis“. Vėitas žmuonis tėkiejė, ka kuožnos, pasėkiesėnės i tus tortus, mėrs. Īr pasakuojama, ka vėins šimtametis prūsos kaimietems bova žadiejės paruodi̇̄tė tas gelžėnės doris ėr net sorastė pakavuota rakta, bet natėkietā bova rasts nabgi̇̄vs. Vieliau kunėgākštis Oginskis Mi̇̄kuols bova pasėkvėitės kelis inžinierius pėliakalniou ėštėrtė. Bet grētā konėgākštis mėrė, vuo anuo somani̇̄ms tēp ėr lėka naigi̇̄vendints ...

Tas i̇̄r vėins ėš padavėmu, katrus 1922 m. sorinka ėr ožrašė žemaitiu etnuograpėjės ti̇̄rėnietuos Kuončios Ignos. Tūs padavėmūs i̇̄r ėr dalelė tėisuos.

Natuolėi nu Plungės ėš tėisū i̇̄r Gondingas pėliakalnis (seniau vadints Gondinga). Kažkumet, ka Plungės dar nabova, ont Gondingas pėliakalnė stuoviejė gerā itvėrtinta koršiu gi̇̄ni̇̄bėnė pėlės. XV o. Gondingas dvars priklausė Lietuvuos dėdiājam konėgākštiou. XVI o. ož keliū kėluometru nu Gondingas pradiejė di̇̄gtė nauji gi̇̄venvėitė – Plungienā, vėliau parvadintė i Plungė. 1567 m. Lietuvuos dėdi̇̄sis konėgākštis Augosts Ži̇̄gėmants Gondingas valstiaus admėnėstracėnės teisės parleida Plungės dvarou. 1779 m. Lietuvuos ėr Lėnkėjės valduovs Plungės seniūnėjė atėdevė Vėlniaus vi̇̄skopou Masalskiou Ėgnuotou. 1806 m. Plungės grapi̇̄stė nosėpėrka Rosėjės imperatuorės Jekaterinas II dvarėškis Zubuovs Platuons. 1873 m. Plungės dvara ėr vėsa miestieli so api̇̄linkiems isėgėjė konėgākštis Oginskis Mi̇̄kuols (1849–1902), pamėnavuots šiuo pasakuojama pradiuo.

Plungės dvara pastatū kompleksos i̇̄r vėins geriausē ėšsėlaikiosiu ėr vertingiausiu Lietuvuo. Īr ėšlėkė tuokėi pastatā: pagrėndėnē dvara rūmā, laikruodėnė so oranžerėjė, neogotėkėnė stiliaus žergi̇̄ns, dvė oficinas (vėinuo Oginskiu laikās bova svetiū kombarē, kėtuo – dvara admėnėstracėjė ėr vėrtovė), sarga nomielis, fazanu augintuoje nomielis („bažonterėjė“), konėgākštė advuokata nomielis ėr skalbi̇̄kla.