„1846“. Ta i̇̄r data, ėšlėkosi pamatū akmenie. Kāp tik tās metās ėr pastati̇̄ts seniausis ėšlėkės Plungės dvara statėni̇̄s – mūrėnė pėlātė so buokštelie itaisi̇̄to laikruodio, matuomo ėš vėsū ketoriū posiu. Kāp tik diel laikruodė mėistelienā statėni onkstiau vadėna dzieguorėnė, vuo dabar – laikruodėnė.
Tō pėlātė so 12 aukštė buokšto Plungės dvara savėninkā Zubuovā pasėstatė pagal Fluorėncėjės rūmu Palazzo Vecchio pavi̇̄zdi. Ta i̇̄r geruokā somažinta kuopėjė (italėšks orėgėnals so 94 m. aukštė buokšto pastati̇̄ts 1314 m. ėr dabar anamė i̇̄r isėkūrosi miesta ruotošė, vuo pats pastats itraukts i garsiausiu Fluorėncėjės lonki̇̄tėnu vėitu trejetoka). XIX o. vėdorie bova madinga romantėzoutė vėdoromžius. Nu euruopietėškas maduos naatsėlėka ėr Plungės dvarėninkā Zubuovā. Vieliau, Oginskė Mi̇̄kuola laikās, pėlātie gi̇̄vena daržėninks, katros priveiziejė šalėp pastati̇̄ta ornažerėjė, vuo ontramė aukštė – laikruodėninks, katram bova pavesta rūpintėis buokštelė laikruodio (tarp kėtakuo, laikruodis tor dėdlē reta inkara makanizma, 1741 m. sokorta Pari̇̄žiaus laikruodėninka Ž.L. Amanta).
Pu restauracėjės 2012 m. Pėlātie isėkūrė Plungės rajuona savėvaldi̇̄bės vėišuoji bėbliuoteka.
plunges siuntas 2021 metai apie prasima vestuviu proga