Plateliū dvara 143 metus valdė grapā Šuozel-Gufjė. Ligi 1940 m. čia gi̇̄vena ketorės kartas. Par II pasaulėni kara pagrindėnis medėnis dvara statėni̇̄s sodegė. Ėš ėšlėkosiu dvara suodi̇̄bas pastatū keliautuojė aki pėrmiausē patrauk XIX o. pastati̇̄ts akmėnėis mūra svėrns. Anamė dabar veik net kelės lomki̇̄tuojams i̇̄patingā rekomėndoujamas ekspuozicėjės, katruos sopažindėn so Plateliū praeitė, Plateliū dvara istuorėjė, žemaitiu etnuograpėjė ėr tuo krašta gamto. Je rasėt laika ekskorsėjē pu tas ekspuozicėjės, sožėnuosėt:
- kuokēs luotās platelėškē plaukiuojė ežerė;
- kuokēs akmenėnēs patranku sviedėni̇̄s anėi gi̇̄nies nu priešu;
- kuoki apava ėš medė bova pamiegė žemaitē;
- kuokėi tradicėnē patėikalā bova valguomė Žemaitėjuo;
- kuoks XVII amžiaus tradicėnis lietoviu spuortėnis žaidėms ėr dabar dar žaidams Žemaitėjuo.
Tēp pat ėšgėrsėt aple mažiausi Euruopas paukšti, katros sver nu 4 ligi 8 gramu, tas i̇̄r mažiau nego metalėnė 2 euru muoneta. Tas paukštis i̇̄r sotinkams ėr Žemaitėjės naciuonalėnė parka mėškūs!
Atsiliepimai
Rašyti atsiliepimą