Tuo vėituo, kor dabar Platelē, nabova juokė ežera – tik šėinaujamas pėivas. Vėina vasara ėš kažkor atsėrada jouda kiaulātė. Ėr ka pradiejė knėstė tas pėivas, tarsi rėbū lėnėjės ži̇̄miedama! Tris savaitės knėsa, kuol apējė rato aplink vėsa dauba, gri̇̄ža atgal i pradėnė vėita ėr prapoulė. Grētā atslinka joudiausis debesės ėr griesmingā pakėba vėrš pėivu – žmuonis vuos spiejė šėina ėšsėvėžtė. Tretė dėina debesės nusėlēda dar žemiau, jiemė žaiboutė ėr prapli̇̄ša li̇̄tė. Vėina muotrėškelė balso žemaitėškā nusėstebiejė: „Kāp platē lėj! Kāp platē lėj“ („Kaip plačiai lyja“). Vuos ėštaros tus žuodius, li̇̄tos prapliopa dar smarkiau, vuo debesės tik ūžt – ėr nusėlēda vėsos i slieni. Tāp atsėrada Plateliū ežers, muotrėškelės nati̇̄čiuoms prišaukts vardo („platē lėj“ skomb panašē kāp Platelē).
Tas i̇̄r sens padavėms ... Nu anū laikū daug kas pasėkeitė, bet ėšlėka Plateliū ežers – dėdiausis ėr gėliausis vėsuo Žemaitėjuo. Ežera pouš 7 salas, vuo Pėlėis saluos puožemiūs, kāp saka legėndas, sli̇̄p ožbortė luobē, katrus sauga dvasės. Nu XV o. Pėlėis saluo ėš tėkrūju stuoviejė pėlės, kotra priklausė Lietuvuos dėdė̄sėms konėgākštems. Ėš saluos i Švėntuorkalnė posiasali, kor tumet bova isėkūrė pėrmė̄jė̄ Platelē, vedė 280 m. ėlgė medėnis tėlts, katruo puolē i̇̄r ėšlėkė ligi šiū dėinu. XVI o. pėlės prarada gi̇̄ni̇̄bėnė reikšmė ėr nuni̇̄ka.
Istuorėniūs šaltėniūs Platelē i̇̄r mėnavuojamė nu XV o. Tās laikās Platliū dvars, gi̇̄venvėitė ėr bažni̇̄čė stuoviejė kėtor – Švėntuorkalnė posiasalie. I dabartėnė vėita bova parsikelta XVII o. pabaiguo. Ligi XVIII o. pabaiguos dvara suodi̇̄ba bova valsti̇̄bėnė LDK nuosavi̇̄bė, vieliau beveik posontra šimta metu (ligi 1940 m.) priklausė prancūzu grapū Šuazel-Gufjė gėmėnē. XIX o.
Plateliū dvarė gi̇̄vena pėrmuoji raši̇̄tuojė muotrėška, istuorėnie Lietuvuo rašiosi prancūzu kalbo Ti̇̄zenhauzātė Suopėjė de Šuazel-Gufjė. Ta pati grapienė, katra asmenėškā pažėnuoje ėr Prancūzėjės imperatuorio Napoleuona, ėr Rosėjės imperatuorio Aleksandra Pėrmōji. Plateliū dvara suodi̇̄ba so ėšlėkosēs XIX-XX o. pr. pastatās (jaujė, oficina, arklėdė, svėrns, rūsi̇̄s) ėr parko i̇̄r valsti̇̄bės sauguoms koltūras verti̇̄biu kompleksos. Medėnē dvara rūmā sodegė par II pasaulėni kara. Dalės pastatū i̇̄r restauroutė ėr pritaiki̇̄tė vėsuomenės puoreikems. Bovosiuos dvara arklėdies ikorta Ožgavieniu ekspuozicėjė, dvara svėrnė – Žemaitėjės naciuonalėnė parka ekspuozicėjė ėr paruodū salė, rūsie – amatū cėntros, jaujuo – koltūros nomā.
Plateliū dvara parkė augontis Raganas ousis i̇̄r stuoriausis Lietuvuo (kamiena apėmtės – 7,2 m) Aple tō gamtuos pavelda objekta gal ėšgėrstė ivairiausiu pasakuojėmu. Palei vėina padavėma, vels soglaudė ketoris ousius, ėr anėi soauga i vėina kamiena. Īr pasakuojama ėr kėtāp: ka muotrėška aprėšosi skarelė tris ožbortus medius, ont katrū naliuob nutūptė paukštē. Tėi medē soauga, vuo skarelės mazga ži̇̄mie i̇̄r mati̇̄tė ligi šiuol. Trets padavėms saka, ka ousė kamienė esōs istrėgės dounas kepals, ka ragana, anō atiemosi ėš mergātės, ipuolosi i ousi, gaidiou ožgėiduojos. Tō medi žmuonis ėr pramėnė Raganas ousio.
2008 m. Europas Kuomisėjės vi̇̄kdi̇̄tamė pruojektė „Euruopas turizma traukuos vėituovė“ (European Destinations of Excellence – EDEN) Platelems soteikts „Patraukliausės Lietuvuos turizma vėituovės, puoseliejontės nematerialōji pavelda“, vards.
Atsiliepimai
Rašyti atsiliepimą