Tėksliū istuorėniu duomenū aple dvara rūmu stati̇̄ba ėlga laika nabova. Pu II pasaulėnė kara bova pradieta rūmu restauracėjė. Vėsā natėkietā pamatū onguo bova atrasta ... botelka so dokamėntās! Anėi bova paraši̇̄tė lietovėškā, lėnkėškā ėr luoti̇̄nėškā: bova nuruodi̇̄ta rūmu pastati̇̄ma data, arkitekta ėr stati̇̄bu vaduova pavardės, Oginskiu gėmėnies genealuogėjė ... Tarp dokamėntu bova ėr patėis Plungės konėgākštė Oginskė Mi̇̄kuola rašts, katramė prašuoma botelka so dokamėntās palėktė tuo patiuo vėituo, kor ons sorasts. Konėgākštė nuors bova ivi̇̄kdi̇̄ts.
Dabar jau i̇̄r žėnuoma, ka rūmā ėškėlmingā pašvėntintė 1879 m. gegožės mienesi. Neorenesansėnė stiliaus statėnė arkitekts – vuokietis Lorensos Karlos, darbū vi̇̄kdi̇̄tuos – tēp pat vuokietis Štrankė Guotvi̇̄ds.
Pri̇̄šās dabartėnius dvara rūmus stuoviejė senė̄jē dvėaukštē rūmā, katrus Oginskis Mi̇̄kuols nugriuovė (tarp kėtakuo, anūs 1807 m. bova apsėlonkės Rosėjės cars Aleksandros I). Nu 1994 m. Plungės dvara rūmūs veik Žemaitiu dailies muziejos. Anamė i̇̄r kaupama pu pasauli pasklėdosiu žemaitiu dailėninku kūri̇̄ba ėr pristatuoms koltūras pavelds, katros atspind Plungės dvara istuorėjė.
Atsiliepimai
Rašyti atsiliepimą