1415 m. Konstanca 2 bažni̇̄tėniamė sosėrėnkėmė bova pritarta žemaitiu apsėsprėndėmou prijimtė krėkščiuoni̇̄bė. 1417 m. Lietuvuos dėdi̇̄sis konėgākštis Vi̇̄tauts so Vėlniaus ėr Lvuova vi̇̄skopās Žemaitijuo pakrėkštėjė tūkstontius žmuoniū. Medininkus (dabartėnē Varnē) vi̇̄skopėjės cėntrou parinka pats Vi̇̄tauts. Tās patēs metās bova pašvėntinta Medininku katedra ėr oficialē ikorta Žemaitiu vi̇̄skopėjė – Ruomas katalėku bažni̇̄čės struktūrinis padalini̇̄s.
Vieliau Žemaitiu vi̇̄skopėjės administravėma pariemė energings vi̇̄skops Giedraitis Merkelis. Ons rūpėnuos, ka vi̇̄skopijuo būtom vartuojama lietuviu kalba ėr būtom ruošamė lietovėškā kalbontis konėgā, gluobuojė tus, katrėi gal raši̇̄tė lietovėškā. M.Giedraitis i Varnius pakvėitė kanauninkus Daukša Mėkaluojo (pėrmuosės lietovėškas kningas leidies) ėr Strijkovski Muotiejo (pėrmuosės spausdintas Lietuvous istuorėjės autuorios). Tū trijū rinktingu vi̇̄ru sosėspėitėma gal laiki̇̄tė pėrmoujo lituanistėnio sājūdio. Ka XIX o. carėnės Rosėjės administracėjė oždarė Vėlniaus universiteta, Varniū konėgū semėnarėjė bova vėina ėš dvijū dar veikontiū aukštūju muoki̇̄klu Lietuvuo. Anuo muokies ėr dėrba Valončius Muotiejos, Baranauskis Ontuons, Strazds Ontuons, Pabrieža Jurgis ėr kėtė. Varnē kāp Žemaitiu vi̇̄skopėjės cėntros XIX o. tapa blaivi̇̄bės sājūdė žėdėnio, švėitėma ėr lietovėškas kultūras cėntro.
Žemaitiu vi̇̄skopėjės muziejos ikorts bovosiūs Varniū Žemaitiu konėgū semėnarėjės rūmūs, pastati̇̄tūs 1770 m. Natuolėi ėšlėkės medinis vėina aukšta noms, katramė par vi̇̄skopavėma laika bova apsėgėvenės Valončios Muotiejos. Koklos pastats vėsā napanašos i vi̇̄skopū rezidėncėjė, bet XIX o. ons kāp švėisuos rūmā bova ėšskėrtėnā svarbos ėr Žemaitėjē, ėr vėsā Lietovā.
Mažā kas žėna, ka miegstamiausis vi̇̄skopa laisvalaikė ožsėjėmėms bova suodininki̇̄stė, katra XIX o. dvarūs ėr klebuonijuos bova atėjusi i mada. Šalėp rezidėncėnė noma M. Valončios sava ronkuoms bova padėigės tuopuoliu aliejė ėr ožveisės suodna, augėna tabuoka ėr aple 20 vaistažuoliu rūšiū. Ligi mūsa dėinū naėšlėka ni vėina tuo meta vaismedė, bet bovosė suodna vėita tabier vadėnama Valončiaus darželio.
Pri vi̇̄skopa rezidėncėnė noma 1927 m. bova atėdėngts paminklos M. Valončiou (autuorios – skulptuorios Aleksandravičios Ontuons). 1951 m. sovietu okupacėnės valdiuos paronkėnē ton paminklini vi̇̄skopa biusta nuvertė ėr atėdevė i ontriniu žaliavū punkta. Anuo vedies Nuorkos Ontuons biusta pakavuojė sava nomūs pu grindim ėr tėn laikė beveik 40 metu. 1990 m. paminklos bova atstati̇̄ts pradinie vėituo.
Atsiliepimai
Rašyti atsiliepimą