Gardā (Garde). Tēp pavadinta kuršiu gi̇̄venvėitė so pėlė pėrma karta dokamėntūs bova paminieta 1253 m. – par Korša žemės pėitiniu sritiū dali̇̄bas tarp Korša vi̇̄skopa ėr Vuokitiū ordėna. XIII omžiou būdingo keliū ėr gatviu tinklos tėn išlėkės ligi pat šiuol. Ka 1417 m. bova ikorta Žemaitiu vi̇̄skopėjė, Vi̇̄tauts Didi̇̄sis Gardū gi̇̄venvėitė paduovėnuojė Žemaitiu vi̇̄skopou. XVI o. Gardū gi̇̄ni̇̄bėnės pėlėis vėituo pastati̇̄ta Šv. Juona Krikšti̇̄tuojė kuopli̇̄čė.
1637-1639 m. vi̇̄skopa Tėškevičiaus Jorgė iniciati̇̄vo Gardūs bova pastati̇̄ta 19 kuopli̇̄tieliu, katruos simbuolėzou Kri̇̄žiaus kėlė (kri̇̄žiaus keli stuotis vadėnamas ėr kalvarijuoms – pavadėnėms i̇̄r kėldėnams nu Kalvarėjės arba Guolguotas kalna Jerozalie, ont katruo bova nukri̇̄žiouts Jėzos Kristos). Vi̇̄skopa J. Tėškevičiaus pastongas ėšgarsėna Gardus tuolėi ož Lietuvuos rėbū. Ons kāp Abiejū Tautū Respublėkas valduova Vazas Vladisluova pasiuntini̇̄s bova nuvi̇̄kės i Ruoma pas puopiežio Urbuona VIII, katros pu keliū metu (1644 m.) Gardū Kri̇̄žiaus kelė kuopli̇̄čiuoms soteikė vėsuotėnus atlaidus. Ėš Ruomas i Gardus atvežts Švč. M. Marėjės so kūdėkio paveikslo dar XVII o. pradiejė garsietė stebuklinguoms maluoniems, pritraukontiuoms vės daugiau maldininku. Stebuklā bova sorašuomė i atskėra kninga. Gailo, ka ligi mūsa dėinū ana naėšlėka.
Piligrimu pamiegta vėita bova siūli̇̄ta pavadintė Naujōjė Jerozalė. Vės dėltuo ėlgainiou miesteliou prigėjė kėtuoks pavadėnėms: Žemaitiu Kalvarėjė.
Popiežios Juons Paulios II 1988 m. Žemaitiu Kalvarėjės bažni̇̄čė pakielė i baziliku ranga. Laiškė vi̇̄skopams ons i̇̄r rašės, ka „Švėnčiausiuoji Mergelė, Gailestingoma Muotina, i̇̄patingā i̇̄r garbėnama ėr mi̇̄lėma Vėlniaus Aušruos vartu ėr kėtuos Lietuvuos švėntuovies: Šėluvuo, Žemaitiu Kalvarijuo, Krekenavuo, Pėvašiūnūs“.
2006 m. stebuklingōji Švč. M. Marėjės so kūdėkio paveiksla papoušė karūnas, pašvėntintas puopiežiaus Benedėkta XVI.
Visuotėnē atlaidā tamė miestelie vi̇̄kst nu 1639 m. Ligi šiuol kuožna meta lėipas mienesi dešimtis tūkstontiu piligrimu ėš Lietuvuos ėr ožsėinė atvi̇̄kst i Didiūsius Žemaitiu Kalvarėjės atlaidus, ėšsauguojusius senuobėnės žemaitiu tradicėjės. Vėina tuokiū Žemaitėjės kultūras pavelda tradiciju – maldininku par atlaidus gėidamas Žemaitiu Kalvarėjės Kalnu gėismės, katruos i̇̄r vadėnamas ėr trumpiau – Kalnās. Mūsa dėinuoms Kalnā i̇̄r gėidamė Žemaitijuo ėr par būdi̇̄nės (šermenis), ėr par gavienė.
Atsiliepimai
Rašyti atsiliepimą