Kretinguos ruotošės aikštie

Kretinga i̇̄r sosaisti̇̄ta so vėino tortingiausiu ėr itakingiausiu XVI-XVII o. LDK dėdėku gėmėniū. Ta gėmėnie bova tuoki itakinga, ka sogebiejė varži̇̄tėis so garsiāsēs Radvėluoms. Ėr na šēp sau varži̇̄tėis. Ta dėdėku gėmėnie bova vėsā rimtā nusėteikosi paske btė Radvėluoms pati tėkriausi ... privato kara: 1600 m. i Vėlnio atži̇̄giava privati tuos gėmėnies kariuomenė (600 piestėninku, 1600 raiteliu ėr 24 pabūklā) – tik par posė mažesnė ož tō, katra pu pėnkiū metu sotrioškėna patėis Švedėjės karaliaus kariuomenė. Tō karta karėnė sosėriemėma tarp tuos gėmėnies ėr Radvėlū pavi̇̄ka ėšvėngtė tik pu tuo, ka Lietuvuos ėr Lėnkėjės valduova praši̇̄mo tarpėninkautė tarp priešėšku stuovi̇̄klu jiemies vi̇̄skops Giedraitis Merkelis ...

Ta pati dėdėku gėmėnie ėštėkėmā gi̇̄nė Lietuvuos interesus ėr vėina pėrmūju Lietuvuo gava grapū tėtola. Ta dėdėku gėmėnie – Chuodkevičē. Pats garsiausis ėš anū – Chuodkevičios Juons Karuolis (1560–1621), Žemaitėjės seniūns, LDK dėdi̇̄sis etmuons (tas reišk – vi̇̄riausis kariuomenės vads) ėr Vėlniaus vaivada. J.K. Chuodkevičios i̇̄r laikuoms vėino talėntingiausiu XVII o. pradžiuos Euruopas karvediū. Anuo vaduovaujamė 4000 kariū 1605 m. Salaspėlė (Kircholma) mūšie pasėikė ispūdinga pergalė priš 3 kartus galingesnė švedu kariuomenė ėr solaukė sveikėnėmu ėš patėis Šv. Ruomas imperatuoriaus, Anglėjės karaliaus ėr Persėjės šacha.

Tai vuo kuokiam žmuogou Kretinguo, Ruotošės aikštie, 2009 m. pastati̇̄ts paminklos, katrou sokūrė arkitekts Skėisgels Aduoms ėr skolptuorios Eidiejos Rims. Diel kuo paminklos stuov na kor kėtor, vuo Kretinguo? Diel tuo, ka Chuodkevičios Juons Karuolis 1609 m. ikūrė Kretinguos miesta ėr soteikė anam Magdeburga teisė. Tarp kėtakuo, pradiuo miests bova pavadints Karolštato – „Karuolė miesto“.

Kretinguos Ruotošės aikštie i̇̄r XVII o. urbanistėkas paminklos. Priš ketoris šimtmetius tėn bova torgavėitės ėr mūrėnės dvijū aukštu ruotošės so buokšto (kėtāp anou dar vadėna magistrata nomās, nes tėn liuob sosėrinktė miesta tari̇̄ba – magistrats). Ruotošie miestietē liuob rinktė bormėstra ėr kėtus pareigūnus, tėn vi̇̄ka teisma puosiedē ėr bova sodaruomas pėrkliū sotartis. Ruotošės aikštie šaukli̇̄s liuob skelbtė magėstrata nutarėmus, aikštie bova vi̇̄kduomas bausmės ož nusėkaltėmus. Nuorint apsėsauguotė nu gaisrū, nu XVIII o. pab. Medėnius aikšties pastatus pradiejė parstati̇̄tė mūrėnēs.

Nu 1795 m. Lietova pradiejos valdi̇̄tė Rosėjės administracėjē, Kretinga nateka miesta teisiu, vuo nabrēkalings ruotošės pastats apleists ni̇̄ka, kuol 1845 m. bova nugriauts. Pu trijū dešimtmetiu tuo patiuo vėituo pastati̇̄ta stačiatėkiu cerkvė, vuo 1931 m. vėituo anuos ėškėla Laisvės paminklos.

Naatmetama galėmi̇̄bė, ka istuorėnė Kretinguos ruotošė būs atstati̇̄ta.