Kretinguos muziejos so žėimuos suodno

Kāp galvuojėt, kelinta vėita tarp dėdžiausiu XIX o. Europas privatiū oranžerėju atėteka Kretinguos dvara žėimuos suodnou? Tretė? Pėnkta? Vuo gal septinta? Atsaki̇̄ma grētā sožėnuosėt, bet priš tō – kelė istuorėjės faktā.

Kretinguos miesta XVII o. ikūrė Chuodkevičios Juons Karuolis – tas pats Žemaitiu seniūns ėr LDK kariuomenės vi̇̄riausis vads, katros Salaspėlė mūšie 1605 m. sotrioškėna Švedėjės karaliaus Karuolė IX kariuomenė ėr nustebėna vėsa Euruopa.

1875 m. graps Tėškevičios Jūzaps isėgėjė Kretinguos dvara ėr ikūrė sava šeimuos rezėdėncėjė, vuo miesta ėšgarsėna vėsuo Lietuvuo. Na kor kėtor, vuo Kretinguo bova atėdari̇̄ta pėrmuoji šalie gidroelektrėnė, nutėista pėmuoji Lietuvuo tilipuona lėnėjė ėr irėngts žėimuos suodnos – vėsuo Europuo dėdžiausi privati oranžerėjė (ta vuo – anā atėteka na pėnkta ėr na septinta, vuo pėrmuoji vėita). Grapātė Tėškevėčātė Marėjė 1898 m. Kretinguo atėdarė pėrmōji lietovėška vākū daržieli. 1908 m. graps Tėškevičios Aleksandros vėins ėš pėrmūju Lietuvuos dvarėninku Prancūzėjuo nusėpėrka spuortėni automuobėli. Grapā kolekcionava mena kūrėnius, medžiuoklės truopiejus, numėzmatėkas ėr kėtas verti̇̄bės, ėšlaikė dvara orkestra.

Tarpokarė Lietuvuo vi̇̄kdont žemės refuorma, Tėškevičē nateka dėdžiuosės dalėis dvara žemiu, bet nanoleida ronku. Anėi toriejė aliejaus spaudi̇̄kla „Oelit“, saldainiu, medaus ėr ci̇̄ropa dėrbtovės „Šatrėjė“, kėtū smolkiuosės pramuonės i̇̄moniu. Par Ontruoji pasaulėni kara, artėnontėis sovietu kariuomenē, paskotėnis Kretinguos dvarėninks pasėtraukė i Vuokietėjė.

Šiou meto oranžerėjė ėr kėtās Kretinguos dvara pastatās rūpėnas Kretinguos muziejos, sokaupės daugiau kāp 70000 ekspuonatu. Lankuomiausi muziejaus vėita i̇̄r žėimuos suodnos so 5000 augalū (aple 580 egzuotėniu rūšiū). Tēp pat i̇̄r verta pasėžvalgi̇̄tė pu dvara istuorėjės ėr kultūras ekspuozicėjė, arkeoluogėjės ekspuozicėjė (pamati̇̄sėt koršiu ėr anū pruotieviu nauduotu papoušalū, ginklu, nomū api̇̄vuokas reikmenū), etnuograpėnė ekspuozicėjė „Saulės rato“ (Ožgavieniu kaukės, žemaitėškas skri̇̄nės ėr luovatėisės, ornamėntoutas ronkšloustėnės, pri̇̄verpstės ...) ėr Kretinguos krašta istuorėjės ekspuozicėjė. Par metus tou vėina puopoliariausi Lietuvuos muzieju aplonka daugiau kāp 120000 žmuoniū.