Grapā Tėškevičē bova vėina tortingiausiu gėmėniū XIX omžiaus Lietuvuo. Anėms sekies naatsėtėktėnā. Anėi bova energingė, veiklė ėr verslė žmuonis: toriejė daugi̇̄bė dvarū Lietuvuo ėr Baltarosėjuo, valdė kelės pramuonės ėr preki̇̄bas i̇̄muonės Vėlniou ėr Lėntvarie, Palonguo irėngė privato uosta ėr isėgėjė preki̇̄bėni laiva „Feniksos“, Kretinguo stuoviejė vėina dėdžiausiu pli̇̄tu gami̇̄klu Žemaitėjuo, vuo dvarė tarpokario spaudė aliejo, gamėna saldainius ėr ci̇̄ropa, soka medo, laikė nemažā veislėniu gi̇̄vuoliū.
Kretinguo veikė kelė šėltnamē, ėš katrū dėdžiausis bova so mūrėnio priestato. 2011–2013 m. dėdžiuojė šėltnamė pastats bova rekonstrouts ėr anamė atėdari̇̄ts Kretinguos muziejaus Tradicėniu amatū cėntros. Čia i̇̄r vi̇̄kduomas puopoliarės edokacėnės pruogramas, skėrtas ėr vākams, ėr soaugosėms. Kelė ėš daugi̇̄bės tuokiū pruogramu pavi̇̄zdiū:
• „Kretinguos dvara saldainėnė“(i̇̄r muokuoma vėrtė karamelėnius saldainius ėr sopažindėnama, kāp saldomi̇̄nā Kretinuos dvarė bova gamėnamė grapū Tėškevičiu laikās);
• „Medė raižėnē – žemaitiu grafėka“ (pažintės so tradicėnė liaudės grafėka ėr medė raižėniū istuorėjė Žemaitėjės regėjuonė, ba tuo, tas i̇̄r ėšskėrtėnė galėmi̇̄bė karto so Kretinguos rajuona tautuodailėninkās medė raižėni atspaustė ont puopieriaus);
• „Kretinguos dvara kepėnē“ (nomėnė douna i̇̄r kepama dounkepėniamė pečiou, atkortamė pagal žemaitiu tradicėjės);
• „Rinktėniu joustu audėms“ (tuos edokacėnės pruogramas dali̇̄vē sožėna aple žemaitiu joustu rūšis, raštu ivairuovė ėr reikšmė koltūrā, ėšgėrst aple audėma žaliavas paruošėma, vuo pruopesiuonali audiejė ėšmuoka apmestė metmenis ėr ronkėniems stakliems austė joustelės).
Atsiliepimai
Rašyti atsiliepimą