Neogotikinis raudonų plytų žirgyno pastatas iškilo 1879 m. Kairėje žirgyno pusėje kadaise buvo laikomos karietos ir stovėjo arkliai – daugiausia žemaitukai. Dešinėje pusėje gyveno arklininkai. Dvare tarnavę žmonės pasakojo, kad žirgynas buvo gerai prižiūrimas ir tvarkingas, arkliai kasdien šukuojami, vyriausiasis arklininkas dėvėdavo baltus marškinius su standinta apykakle...
Per I pasaulinį karą Plungės dvaro žirgus rekvizavo vokiečių karinė valdžia (kunigaikštis M. Oginskis jau buvo miręs). 1922–1934 m. veislinių žemaitukų žirgyną buvo atkūrusi Žemės ūkio mokykla. 1934 m. Oginskių...
Prie rūmų iš abiejų pusių stovi du pagalbiniai pastatai – OFICINOS.
Jos pastatytos kartu su rūmais. Šioje, vakarinėje oficinoje, buvo žiemos oranžerija, kurioje auginti pietų krašto augalai. Čia taip pat buvo įrengti svečių kambariai. 1883 m. atidaryta dviklasė lietuviška mokykla, 1903 m. - M. Oginskienės daraktorių mokykla. Oginskienė norėjo išmokslinti kelias nusigyvenusių bajorų giminės mergaites, tapti mokytojomis. Konspiracijos sumetimais mokykla pavadinta namų ruošos ir rankdarbių kursais.
Tikslių istorinių duomenų apie dvaro rūmų statybą ilgą laiką nebuvo. Po II pasaulinio karo pradėta rūmų restauracija. Visiškai netikėtai pamatų angoje buvo surastas... butelis su dokumentais! Jie buvo parašyti lietuviškai, lenkiškai ir lotyniškai: nurodyta rūmų pastatymo data, architekto ir statybų vadovo pavardės, Oginskių giminės genealogija... Tarp dokumentų buvo ir paties Plungės kunigaikščio Mykolo Oginskio raštas, kuriame prašoma butelį su dokumentais palikti toje pačioje vietoje, kur jis surastas. Kunigaikščio noras buvo įvykdytas.
Dabar jau žinoma, kad rūmai...
Ši oficina buvo skirta dvaro administracijai. Interesantai negalėdavo patekti į rūmus, visi reikalai buvo tvarkomi kontoroje. Čia dirbo buhalteris, buvo ir dvaro virtuvė. Čia taip pat vykdavo orkestro repeticijos. Plungiškiai ilgą laiką šį pastatą vadino „akademija“.
Perkūno ąžuolas – seniausias Plungės dvaro parko ąžuolas, augantis centrinėje parko dalyje šalia Oginskių rūmų. Perkūno ąžuolo skersmuo – 1,65 m, aukštis – 25 m. Medis gamtos paminklu paskelbtas 1960 m., o nuo 1987 m. jis – respublikinės reikšmės gamtos paminklas.
Kultūriškai reikšmingas ne tik pats medis, bet ir apie jį sukurti padavimai bei legendos. Pasakojama, kad pagonybės laikais toje vietoje vaidilutė Galinda kūrenusi šventąją ugnį. Jos mylimajam išjojus į karą su kryžiuočiais ir nebegrįžus, moteris išliejo visas liūdesio ašaras. Senasis...
2018 m. rudenį Plungės mieste buvo pastatytas paminklas M. K. Čiurlioniui. Jis stovi Plungės parke, greta Mykolo Oginskio rūmų. Monumento vieta simboliškai įprasmina šių dviejų asmenybių ryšį. Būtent kunigaikštis M. Oginskis buvo pagrindinis M. K. Čiurlionio mokslų Varšuvos muzikos institute ir Leipcigo karališkajame institute rėmėjas. Plungė yra svarbus M. K. Čiurlionio kultūros kelio punktas, nes čia jaunas kūrėjas mokėsi ketverius metus. Čia jis pradėjo tapyti, kūrė muziką, o vėliau sutiko didžiąją gyvenimo meilę. Būtent Plungėje savo kelią pradėjo menininkas, kurio darbai stebina pasaulį ir...
Centriniai monumentalūs neorenesansinio stiliaus parko vartai statyti 1879 m. Jų nišas puošia XVI a. riterių skulptūros, o ant vartų viršaus – meškos, laikančios Oginskių herbo skydus. Vartų ansambliui priklauso ir buvęs parko sargo namelis, kuriame dabar įsikūręs Plungės turizmo informacijos centras.
Šioje vietoje stovėjo didelis namas, vadinamas muzikantine. Muzikantinę kunigaikštis Mykolas Oginskis pastatė Plungės orkestro mokyklai. Joje buvo 9 kambariai. Didžiausiame kambaryje stovėjo rudos spalvos pianinas „Bechtein”, ant kurio buvo L. Van Bethoveno atvaizdas. Su šiuo instrumentu grodavo ne tik orkestro vadovas, kiti muzikos mokyklos mokytojai, bet ir gabūs muzikos mokyklos auklėtiniai. Spėjama, kad juo mėgo groti ir Plungėje mokęsis būsimasis kompozitorius M. K. Čiurlionis. Čia vykdavo orkestro repeticijos.
Be salės, muzikantinėje buvo kaminas, skirtas mėsai rūkyti, dvi virtuvės, du erdvūs...
Raudonų plytų pastatas netoli Babrungo upės – tai buvusi Oginskių dvaro skalbykla. Čia dvaro skalbėjos skalbdavo kunigaikščių ir dvariškių drabužius bei patalynę. Šalia skalbyklos anksčiau buvo vandens telkinys.
Po Antro pasaulinio karo šioje skalbykloje buvo įrengta žibalinė – čia pardavinėjo žibalą, pripildydavo žibalo balionėlius miesto gyventojams, norintiems gaminti maistą ant žibalinių plytelių. Paskutiniais sovietmečio metais pastato antrame aukšte buvo įsikūrę Kultūros skyriaus dailininkai, vėliau pastatas buvo nuomojamas komerciniams tikslams. Dabar čia įsikūręs Plungės...
Daug įvairių dienų pergyveno ši liepa. Pasakojama, kad po liepos šaknimis esąs sūrus šaltinėlis – elgetos ašaros. Dar sakoma, kad ji prabilsianti ir daug papasakosianti tada, kada rudenį kris paskutinis lapas ir pro šalį eisiąs smuikininkas, kuris, kaip ir ją pasodinęs, bus tik vieną kartą gyvenime mylėjęs.
Tai pats seniausias išlikęs dvaro statinys ir seniausias mūrinis pastatas Plungėje: mūro pamatų akmenyje yra išlikusi data – 1846 m., pilaitė yra miniatiūrinė Palazzo Vecchio rūmų, esančių Florencijoje, kopija, architektas nežinomas. Parke stovėjusią Zubovų pilaitę laikrodinę-oranžeriją M. Oginskis naudojo kaip sodininko buveinę ir oranžeriją. Pirmajame aukšte gyveno daržininkas, antrajame – laikrodininkas, prižiūrėjęs bokšte įmontuotą bei iš visų keturių pusių matomą laikrodį, kurio unikalų inkaro mechanizmą 1741 m. sukūrė Paryžiaus laikrodininkas Ž. L. Amanto. Kaip tik dėl...
Laisvės alėja – viena iš seniausių alėjų Lietuvoje bei viena iš įdomiausių ir gražiausių gatvių Plungėje. Suprojektuota XIX a. II p. kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu. Bulvaras buvo apgyvendintas M. Oginskio dvaro tarnautojais ir pareigūnais. Čia namus turėjo kunigaikščio advokatas, orkestro muzikantai ir siuvėjas, kuris siuvo uniformą ir pačiam M. K. Čiurlioniui. Žydai alėją vadino liepgase, nes ji buvo apsodinta liepomis, arba doitšgasu dėl ten anksčiau gyvenusių vokiečių.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, apie 1919 m. tuometinė Bulvaro gatvė pervadinta Laisvės alėja. Tarpukariu alėja...
Labai nustebino visas sodybos ansamblis, labai gražu, viskas sutvarkyta. Ypač dėkojame bibliotekos darbuotojai, kuri išsamiai papasakojo apie laikrodinę- oranžeriją ir pristatė išmanius būdus patraukliai papasakoti istorinius faktus ir įvykius
Labai nustebino visas sodybos ansamblis, labai gražu, viskas sutvarkyta. Ypač dėkojame bibliotekos darbuotojai, kuri išsamiai papasakojo apie laikrodinę- oranžeriją ir pristatė išmanius būdus patraukliai papasakoti istorinius faktus ir įvykius