Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejus

Nasrėnuose, gimtajame M. Valančiaus kaime, svečius pasitinka medinė Palangos Juzės skulptūra – vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus simbolis. Čia prabėgo M. Valančiaus vaikystė. Vaikystė žmogaus, kuris vėliau išgarsėjo kaip vyskupas, rašytojas, švietėjas, blaivybės puoselėtojas. Jis neabejotinai yra viena iš 10 Lietuvos kultūrai labiausiai nusipelniusių asmenybių, kurios portretą 1993–2007 m. kiekvienas lietuvis matydavo ant lietuviškų litų banknotų.

Sodyboje senųjų statinių beveik nėra, išlikusi tik XVIII a. pabaigos klėtelė ir keli šuliniai (visi jie paskelbti Lietuvos Respublikos kultūros vertybėmis). Penkių kamarų klėtelėje įrengta etnografinė ekspozicija: šeimininkės svirnelis, mergos kamara, rakandų kamara, grūdinė.

Muziejuje galima pamatyti daugiau negu 300 eksponatų. Ekspozicija atspindi rašytojo gyvenimo ir kūrybos kelią 1850–1875 m. Eksponuojamos M. Valančiaus knygelės, jo asmeniniai daiktai, nuotraukos ir skrynia, kurią 1868 m. nuo M. Valančiaus dovanų gavo knygnešys Pranciškus Straupas. Tarp kitko, ši dovana uždraustos lietuviškos spaudos platintojui knygnešiui – labai simboliška (verta prisiminti Kazio Binkio žodžius „Valančius išmokė lietuvius skaityti, ir jie skaityti nebepamiršo“).

Muziejaus sodyba papuošta tautodailininkų sukurtomis medžio skulptūromis, kurių kiekviena skirta vis kitai temai: 1831 m. ir 1863 m. sukilėliams, M. Valančiaus švietėjiškai veiklai, Nasrėnų garbei, M. Valančiaus blaivybės sąjūdžiui, M. Valančiaus kūrinių personažams Mikei Melagėliui ir Guviam Vencei. Įdomi ir skulptūra „Bulvei Žemaitijoje 200 metų“ pagal rašytojo apsakymą „Nauji išmoniai“ (ten minima, kad nasrėniškiai 1806 m. jau valgė bulves).

Kitoje kelio pusėje 1995 m. pasodintas M. Valančiaus vardo ąžuolynas, kuriame stovi ir garsiojo žemaičių vyskupo paminklas, sukurtas skulptoriaus Kęstučio Balčiūno.