Telšių ješiva

Lietuvoje XVIII–XIX a. sandūroje buvo steigiamos ješivos – aukštesnės pakopos religinės mokyklos jaunuoliams ir vyrams. 1875 m. trijų jaunų rabinų iniciatyva įkurta pasaulinės šlovės sulaukusi Telšių ješiva. Mokymo įstaiga suklestėjo, kai jos vadovu 1884 m. tapo rabinas Eliezeris Gordonas. Jis pirmasis Lietuvoje pritaikė modernius mokymo metodus: studentai laikė stojamuosius egzaminus, po kurių buvo suskirstyti į grupes pagal žinių lygį, ko nebuvo kitose ješivose. Po jo mirties 1910 m. ješivos vadovo pareigas perėmė rabinas Leiba Blochas, kuris savo vadovavimo laikotarpiu (1909–1929 m.) sugebėjo ir toliau užtikrinti institucijos prestižą (L. Blocho ir  jo žmonos kapai yra išlikę Telšių žydų kapinėse). Telšiai tapo vienu žymiausių religinių studijų centrų ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mastu.

Šalia ješivos tarpukariu pastatyta ir žydų košerinė valgykla. Ješivos studentai patys joje dirbo, nemokamai pietaudavo. Už jos veiklą buvo atsakingas rabinas.

Prie ješivos 1920 m. buvo įsteigta „Mechina“ – berniukų gimnazija, sukurta vieninga ugdymo sistema. Gilinti Toros ir |Talmudo žinių čia atvykdavo rabinai iš viso pasaulio. Antrojo pasaulinio karo pradžioje keletui rabinų pavyko išvykti į JAV ir Klivlande  (angl. Cleveland)  įsteigti rabinų mokyklą, pavadintą Telšių ješiva. Sovietmečiu smarkiai nukentėjęs pagrindinis istorizmo stiliaus neogotikinis 1909 m. statytas Ješivos pastatas restauruotas 2020 metais.