...Kariaudami su švedais, žemaičiai ties Kalnaliu užtvenkė Salanto upę. Švedų kariuomenei žygiuojant upės kloniu, žemaičiai paleido vandenį. Švedų kariūnai nespėjo atsitraukti – daugybė jų nuskendo. Apylinkių gyventojai dar ilgai po to įvykio sakydavo: „Pateko švedai mums į nasrus“. Nuo žodžio „nasrai“ yra kilęs netoliese esančio kaimo pavadinimas – Nasrėnai...
Tai senas padavimas, kuriame minimi du žemaitiški Kretingos krašto kaimai: Kalnalis ir Nasrėnai. Įdomu tai, kad ir tikrovėje šias dvi gyvenvietes kai kas sieja. Bet ne švedai. Vienas labai garsus žemaitis!
Kalnalio gyvenvietė susiformavo po to, kai Grūšlaukės dvarininkas Andrejus Oginskis šioje vietoje 1777 m. pastatė medinę Šv. Lauryno bažnyčią. Joje 1801 m. buvo pakrikštytas būsimasis vyskupas Motiejus Valančius, gimęs ir augęs Nasrėnų kaime. Taigi, ir Kalnalį, ir Nasrėnus sieja vienas garsiausių visų laikų žemaičių – M. Valančius.
1883 m. Kalnalio bažnytėlė sudegė, bet jau po metų buvo pastatyta dabartinė Šv. Lauryno bažnyčia. Virš bažnyčios ir varpinės į dangų stiebiasi ažūriniai kryžiai – XIX a. kryždirbystės paminklas.
Už klebonijos stūkso 15 m aukščio apžvalgos bokštas, pastatytas 2006 m. Salantų regioninio parko direkcijos iniciatyva. Gali pasirodyti, kad jis nėra itin aukštas – bet tik tol, kol neužkopsite į patį viršų! Atsivers kerinti Salanto slėnio ir Imbarės piliakalnio panorama. Tokiose vietose supranti, kodėl visą pasaulį išmaišę keliautojai sako, kad visur gražu, o Lietuvoje – gražiausia (tiesa, žemaičiai pataisytų: Žemaitijoje gražiausia).
Atsiliepimai
Rašyti atsiliepimą