Senų senovėje žmonės sugalvojo pastatyti bažnyčią. Visą dieną statė, o kitą rytą žiūri – viskas žemėmis užpilta. Antrą dieną statė iki sutemų – ir vėl po nakties tas pat. Tada sukvietė labai daug žmonių ir per vieną dieną pastatė beveik visą bažnyčią. Velniai supyko. Naktį puolė milžiniškais maišais nešti žemę ir vėl viską užpylė. Taip atsirado Šatrijos kalnas. Tačiau vieno velnio maiše pasitaikė didelis akmuo, kuris pilant žemes krito žemyn, įlaužė bažnyčios stogą ir įlenkė kalną. Velniams pagailo savo darbo – kaip čia paliksi bažnyčią, niekam nepanaudojęs. Jie išsikasė urvą ir sunešė į bažnyčią savo turtus…
Pasak kito padavimo, toje vietoje savo bažnyčią turėję švedai, kuriuos dėl aukšto ūgio žmonės vadinę milžinais. Kartą bažnyčioje kunigas pasakęs, kad ateityje milžinai nebebūsią tokie dideli. Jie supykę dėl tokios pranašystės ir užvertę bažnyčią žemėmis. Dar kitur pasakojama, kad bažnyčią žemėmis užpylę ne milžinai, o raganos. Taip atsiradęs kalnas. Metams bėgant, bažnyčia po žeme supuvusi ir susmegusi – dėl to kalnas įdubęs.
Populiarus ir kitoks pasakojimas. Visos Žemaitijos raganos mėgdavo kasnakt susirinkti ant vieno kalno. Linksmindavosi ir šokdavo iki pirmųjų gaidžių. Vieną naktį taip įsišėlo, kad neišgirdo, kaip užgiedojo gaidžiai. Patekėjo saulė, raganos siaubingai išsigando, stvėrė savo šatras ir nuskrido. Tik paskutinė ragana neturėjo kuo skristi – vis lakstė ir šaukė: „Kur mano šatra?” Nuo to laiko žmonės kalną praminė Šatrijos kalnu. Iki šiol tebesakoma, kad Šatrija – visos Lietuvos raganų sostinė. Kad ir kaip ten būtų su tom raganom, šiose apylinkėse XIX a. tikrai šeimininkavo Tadas Blinda...
Šatrijos kalnas jau daugybę metų domina istorijos tyrinėtojus. Archeologiniai radiniai patvirtina, kad protėvių čia gyventa jau maždaug prieš 2 100 metų. Ant Šatrijos kalno XIV a. stovėjo medinė pilis, dėl ypač stačių vakarinių ir rytinių šlaitų sunkiai pasiekiama priešams. Manoma, kad iki krikščionybės įvedimo čia būta svarbaus pagonių tikėjimo centro. Senojo žemaičių tikėjimo tęsėjai iki šiol trečiąjį liepos šeštadienį kasmet susirenka ant Šatrijos kalno švęsti ugnies pagerbimo šventės.
Kalno aukštis – 228 metrų. Šatrijos kalnas yra paskutinio ledynmečio darinys. Nuo viršaus galima įžiūrėti ir didžiausią žemaičių piliakalnį Medvėgalį, esantį už 35 km. Ant Šatrijos kalvos įrengtas Pašatrijos (arba Luokės) piliakalnis yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą.
Atsiliepimai
Rašyti atsiliepimą