Platelių dvaro sodyba

Toje vietoje, kur dabar Plateliai, kadaise nebuvo jokio ežero – tik šienaujamos pievos. Vieną vasarą iš kažkur atsirado juoda kiaulaitė. Ir kad pradėjo knisti išilgai tas pievas, tarsi ribų linijas žymėdama! Tris savaites kniso, kol apėjo ratu aplink visą daubą, grįžo atgal į pradinę vietą ir prapuolė. Staiga atslinko juodžiausias debesis ir grėsmingai pakibo virš pievų – žmonės vos spėjo šieną išsivežti. Trečią dieną debesis nusileido dar žemiau, ėmė žaibuoti ir praplyšo lyti. Viena moterėlė balsu žemaitiškai nusistebėjo: „Kāp platē lėij! Kāp platē lėij!” („Kaip plačiai lyja”). Vos ištarus tuos žodžius, lietus prapliupo dar smarkiau, o debesis tik ūžt – ir nusileido visas į slėnį. Taip atsirado Platelių ežeras, moterėlės netyčia prišauktas vardu („platē lėij“ skamba panašiai kaip Plateliai).

Tai senas padavimas... Nuo anų laikų daug kas pasikeitė, bet išliko Platelių ežeras – didžiausias ir giliausias visoje Žemaitijoje. Ežerą puošia 7 salos, o Pilies salos požemiuose, pasak legendų, slypi užburti lobiai, kuriuos saugo dvasios. Nuo XV a. Pilies saloje iš tiesų stovėta pilies, kuri priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams. Iš salos į Šventorkalnio pusiasalį, kur anuomet buvo įsikūrę pirmieji Plateliai, vedė 280 m ilgio medinis tiltas, kurio poliai išlikę iki šių dienų. XVI a. pilis prarado gynybinę reikšmę ir nunyko.

Istoriniuose šaltiniuose Plateliai minimi nuo XV a. Tais laikais Platelių dvaras, gyvenvietė ir bažnyčia stovėjo kitur – Šventorkalnio pusiasalyje. Į dabartinę vietą buvo persikelta XVII a. pabaigoje. Iki XVIII a. pab. dvaro sodyba buvo valstybinė LDK nuosavybė, vėliau beveik pusantro šimto metų (iki 1940 m.) priklausė prancūzų grafų Šuazel-Gufjė giminei. XIX a. Platelių dvare gyveno pirmoji rašytoja moteris, istorinėje Lietuvoje rašiusi prancūzų kalba – Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė. Tai ta pati grafienė, kuri asmeniškai pažinojo ir Prancūzijos imperatorių Napoleoną, ir Rusijos imperatorių Aleksandrą Pirmąjį.

Platelių dvaro sodyba su išlikusiais XIX– XX a. pr. pastatais (jauja, oficina, arklidė, svirnas, rūsys) ir parku yra valstybės saugomas kultūros vertybių kompleksas. Mediniai dvaro rūmai sudegė per II pasaulinį karą. Dalis pastatų restauruoti ir pritaikyti visuomenės poreikiams. Buvusiose dvaro arklidėse įkurta Užgavėnių ekspozicija, dvaro svirne – Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija ir parodų salė, rūsyje – amatų centras, jaujoje – kultūros namai.

Platelių dvaro parke augantis Raganos uosis – storiausias Lietuvoje uosis (kamieno apimtis – 7,2 m). Apie šį gamtos paveldo objektą galima išgirsti įvairiausių pasakojimų. Pasak vieno padavimo, velnias suglaudė keturis uosius, ir jie suaugo į vieną kamieną. Pasakojama ir kitaip: kad moteris aprišusi skarele tris užburtus medžius, ant kurių nenutūpdavę paukščiai. Tie medžiai suaugo, o skarelės mazgo žymė matyti iki šiol. Trečias padavimas byloja, kad uosio kamiene esąs įstrigęs duonos kepalas, kai ragana, jį atėmusi iš mergaitės, įpuolusi į uosį, gaidžiui užgiedojus. Tą medį žmonės ir praminė Raganos uosiu.

2008 m. Europos Komisijos vykdytame projekte „Europos turizmo traukos vietovė“ (European Destinations of Excellence – EDEN) Plateliams suteiktas „Patraukliausios Lietuvos turizmo vietovės, puoselėjančios nematerialųjį paveldą“ vardas.