Platelių dvaro arklidės/ Užgavėnių ekspozicija

Kasmet 46-ąją dieną prieš šv. Velykas, antradienį, visoje Žemaitijoje švenčiamos Užgavėnės. Norint pamatyti geriausiai išsaugotas šios šventės tradicijas, verta atvykti ne kur kitur, o į Platelius.

Platelių dvaro arklidėje, pastatytoje XIX a. II pusėje, nuo 2011 m. veikia vienintelė Lietuvoje nuolatinė Užgavėnių kaukių ekspozicija – užsienio turistams viena įdomiausių lankytinų vietų visoje Žemaitijoje! Sukaupta daugiau negu 300 tradicinių Užgavėnių kaukių. Visos – tik iš Žemaitijos. Didžiąją dalį sudaro kūriniai iš medžio – juk Plateliai nuo seno garsėja medinių kaukių meistrais.

Viena svarbiausių Užgavėnių šventės dalių – triukšmingos persirengėlių eitynės, kai iš sodybos į sodybą nuo ryto iki vakaro per sniegus klampodavo iki 15 kaukėtų žmonių būrys.

Užgavėnių kaukių tradicija atsirado prieš daug šimtmečių. Pagal senąją lietuvių mitologiją tikėta, kad nuo rugiapjūtės iki pat pavasario dvasios saugo namus, o per Užgavėnes tas dvasias reikia varyti iš namų – kad eitų saugoti laukus. Norėdami, kad varomos dvasios neprisiartintų prie veido (mat ten slypi visos žmogaus galios), apsisaugodavo kaukėmis: kuo kaukė baisesnė, tuo labiau baido dvasias.

Nuo XIX a. populiariausi Užgavėnių eitynių personažai buvo velnias, daktaras, giltinė, čigonas ir žydas. Kai kurios kaukės būdavo papuoštos aukštomis apeiginėmis karūnomis, apraišiotomis spalvotais popieriais. Su tokiomis karūnomis Užgavėnių persirengėliai atrodydavo aukštesni ir buvo matomi iš tolo.

Iš gerokai senesnių laikų yra paveldėta dar viena eitynių dalyvė – meška. Kadaise per Užgavėnes meška grumdavosi su briedžiu ir jį išvarydavo kartu su žiema. Vėliau, mūsų protėviams išmokus prasimaitinti iš žemdirbystės, medžioklė tapo nebe tokia svarbi, o mešką su briedžiu pakeitė kiti dabartinėms Užgavėnėms privalomi šventės personažai: tarpusavyje kovojantys Lašininis su Kanapiniu. Jų grumtynės simbolizuoja žiemos ir pavasario demonų kovą. Kad ir koks storas atrodytų Lašininis, jį visada nugali paliegęs, žiemos nukankintas, pavasario išsiilgęs Kanapinis. 

Visgi varbiausias šventės personažas buvo Morė – šventės deivė. Dailiai nuaugusi (t. y. stambi) ir ne visai apsirengusi, kadangi simbolizuoja gimstamumą ir derlingumą. Plateliuose Morę tradiciškai pritvirtina ant ratų tekinio ir rogių pavažos. Ratų tekinis – pavasario, o rogių pavaža – žiemos simboliai. Rankose Morė turi spragilą. Kai arklys traukia Morę, ji sukasi ratu kartu su spragilu. Taip budinama žemė – kad atgytų su pavasariu. Užgavėnėms baigiantis, žiemą įkūnijanti Morė sudeginama ant laužo.