Kretinga yra susijusi su viena turtingiausių ir įtakingiausių XVI–XVII a. LDK didikų giminių. Ta giminė buvo tokia įtakinga, kad sugebėjo varžytis su garsiaisiais Radvilomis. Ir ne šiaip sau varžytis. Toji didikų giminė buvo visai rimtai nusiteikusi paskelbti Radviloms patį tikriausią... privatų karą: 1600 m. į Vilnių atžygiavo privati tos giminės kariuomenė (600 pėstininkų, 1600 raitelių ir 24 pabūklai) – tik perpus mažesnė už tą, kuri po penkerių metų sutriuškino paties Švedijos karaliaus kariuomenę. Tą kartą karinio susirėmimo tarp tos giminės ir Radvilų pavyko išvengti tik po to, kai Lietuvos ir Lenkijos valdovo prašymu tarpininkauti tarp priešiškų stovyklų ėmėsi vyskupas Merkelis Giedraitis...
Ta pati didikų giminė ištikimai gynė Lietuvos interesus ir viena pirmųjų Lietuvoje gavo grafų titulą. Ta didikų giminė – tai Chodkevičiai. Pats garsiausias iš jų – Jonas Karolis Chodkevičius (1560–1621), Žemaitijos seniūnas, LDK didysis etmonas (t. y. vyriausiasis kariuomenės vadas) ir Vilniaus vaivada. Būtent J. K. Chodkevičius laikomas vienu talentingiausių XVII a. pradžios Europos karvedžių. Jo vadovaujami 4 000 karių 1605 m. Salaspilio (Kircholmo) mūšyje pasiekė įspūdingą pergalę prieš 3 kartus galingesnę švedų kariuomenę ir sulaukė sveikinimų iš paties Šv. Romos imperatoriaus, Anglijos karaliaus ir Persijos šacho.
Tad štai kokiam žmogui Kretingoje, Rotušės aikštėje, 2009 m. pastatytas paminklas, sukurtas architekto Adomo Skiezgelo ir skulptoriaus Rimo Eidėjaus. Kodėl paminklas stovi ne kur kitur, o Kretingoje? Todėl, kad Jonas Karolis Chodkevičius 1609 m. įkūrė Kretingos miestą ir suteikė jam Magdeburgo teisę. Beje, iš pradžių miestas buvo pavadintas Karolštatu – „Karolio miestu“.
Kretingos Rotušės aikštė yra XVII a. urbanistikos paminklas. Prieš ketvertą šimtmečių ten būta turgavietės ir mūrinės dviejų aukštų rotušės su bokštu (kitaip ją dar vadino magistrato namais, nes ten susirinkdavo miesto taryba – magistratas). Rotušėje miestiečiai rinkdavo burmistrą ir kitus pareigūnus, ten vyko teismo posėdžiai ir buvo sudaromos pirklių sutartys. Rotušės aikštėje šauklys skelbdavo magistrato nutarimus, aikštėje buvo vykdomos bausmės už nusikaltimus. Siekiant apsisaugoti nuo gaisrų, nuo XVIII a. pab. medinius aikštės pastatus imta perstatyti mūriniais.
Nuo 1795 m. Lietuvą pradėjus valdyti carinės Rusijos administracijai, Kretinga neteko miesto teisių, o nebereikalingas rotušės pastatas nyko apleistas, kol 1845 m. buvo nugriautas. Po trejeto dešimtmečių toje pačioje vietoje pastatyta stačiatikių cerkvė, o 1931 m. vietoj jos iškilo Laisvės paminklas.
Neatmetama galimybė, kad istorinė Kretingos rotušė bus atstatyta.
Atsiliepimai
Rašyti atsiliepimą