Grafai Tiškevičiai buvo viena turtingiausių giminių XIX amžiaus Lietuvoje. Jiems sekėsi neatsitiktinai. Tai buvo energingi, veiklūs ir verslūs žmonės: turėjo daugybę dvarų Lietuvoje ir Baltarusijoje, valdė keletą pramonės ir prekybos įmonių Vilniuje ir Lentvaryje, Palangoje įrengė privatų uostą ir įsigijo prekybinį laivą „Feniksas“, Kretingoje stovėjo viena didžiausių plytų gamyklų Žemaitijoje, o dvare tarpukariu spaudė aliejų, gamino saldainius ir sirupą, suko medų, laikė nemažai veislinių gyvulių.
Kretingoje veikė keletas šiltnamių, iš kurių didžiausias buvo su mūriniu priestatu. 2011–2013 m. didžiojo šiltnamio pastatas buvo rekonstruotas ir jame atidarytas Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centras. Čia vykdomos populiarios edukacinės programos, skirtos ir vaikams, ir suaugusiesiems. Štai keli iš daugybės tokių programų pavyzdžių:
„Kretingos dvaro saldaininė“ (mokoma virti karamelinius saldainius ir supažindinama, kaip saldumynai Kretingos dvare buvo gaminami grafų Tiškevičių laikais);
„Medžio raižiniai – žemaičių grafika“ (pažintis su tradicine liaudies grafika ir medžio raižinių istorija Žemaitijos regione, be to, tai išskirtinė galimybė kartu su Kretingos rajono tautodailininkais medžio raižinį atspausti ant popieriaus);
„Kretingos dvaro kepiniai“ (naminė duona kepama duonkepėje krosnyje, atkurtoje pagal žemaičių tradicijas);
„Rinktinių juostų audimas“ (šios edukacinės programos dalyviai sužino apie žemaičių juostų rūšis, raštų įvairovę ir reikšmę kultūrai, išgirsta apie audimo žaliavos paruošimą, o profesionali audėja išmoko apmesti metmenis ir rankinėmis staklėmis austi juosteles).
Atsiliepimai
Rašyti atsiliepimą