Degaičių parkas

Degaičių parkas – mišraus suplanavimo, įkurtas XIX a. pabaigoje. Senojo parko plotas – 6 ha, naujojo (išplėtoto) plotas – 18,2 ha. 1986 m. parkas priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų. 1991 m. Degaičių dvaro sodybos fragmentai įrašyti į išaiškinamų kultūros vertybių sąrašą. Degaičių parkas – valstybinis gamtos paveldo objektas. 2017 m. įtrauktas valstybinės reikšmės parkų sąrašą.

Tikslesnių duomenų, kas projektavo parką, neišliko. Ilgą laiką jis buvo gerai tvarkomas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą, apie 1913 m., dvarą nusipirko valstiečiai broliai Liaugaudai. Naujieji dvaro šeimininkai daugiausiai dėmesio skyrė ūkiniams reikalams. Tvarkydami parką jie apsiribojo tik retų medžių ir krūmų išsaugojimu.

Parkas turi netaisyklingą tiesių alėjų ir vingiuotų takų tinklą. Jame – 6 įvairaus dydžio tvenkiniai, sporto bei žaidimo aikštelės, daug visuomeninių pastatų ir įvairių želdinių derinių.

Parko medynuose bei medžių juostose daugiausiai savaiminių rūšių ąžuolų ir eglių. Iš svetimžemių spygliuočių parke auga dygioji eglė, europinis ir sibirinis kėnis, melsvoji pocūgė, kedrinė pušis, žirniavaisis puskiparisis ir jo plunksniškoji geltonšakė forma, serbinė eglė, vakarinė tuja ir europinis maumedis. Parke yra nemažai ir retesnių rūšių bei atmainų lapuočių medžių ir krūmų. Čia auga raudonieji ir glaustašakiai paprastieji ąžuolai, raudonlapiai paprastieji bukai, raudonasis platanlapis klevas, gelsvažiedis tulpmedis, raudonasis riešutinis lazdynas, raudonlapis pūkenis, paprastojo klevo, gluosnių, ąžuolų, sedulų, šeivamedžių dekoratyvinės formos ir daugelis kitų medžių.

Iš viso parke priskaičiuojama per 300 rūšių medžių ir 100 rūšių gėlių. Daugelis iš jų pasodinta Adolfo Kišono iniciatyva.